Vaizdo žaidimams - 53 metai

 

Regis, tarp informatikos ir žaidimų nėra nieko bendra, tačiau žaidimai buvo vieni svarbiausių skaitmeninės technikos ir kompiuterių plėtros variklių. Vaizdo žaidimais priimta vadinti žmogaus valdomus elektroninius žaidimus, kurių rezultatai pateikiami televizoriaus ar kompiuterio ekrane. Dabar juos žaidžia milijonai žmonių, o pagrindiniai pajėgiausių asmeninių kompiuterių pirkėjai yra būtent kompiuterinių žaidimų mėgėjai.

Žaidimų idėją dar 1951 m. pasiūlė elektronikas Ralphas Baeris. Gavęs užduotį sukonstruoti patį geriausią televizorių, inžinierius nusprendė, kad televizoriaus panaudojimo sritys gerokai padidėtų, jeigu jis rodytų ne tik transliuojamas programas, bet tiktų ir vaizdo žaidimams. Ralpho Baerio parengtas tokio televizoriaus projektas nepatiko bendrovės vadovams, tad liko tik popierinis jo variantas.

Pirmąjį grafinį kompiuterinio žaidimo (tic-tac-toe) prototipą 1952 m. sukūrė jaunas Kembridžo doktorantas A. S. Douglasas. Jaunuolis norėjo įrodyti, kad kompiuteris ir žmogus gali bendrauti. Kovą laimėdavo tas, kuris pirmasis "savo" simboliais X (arba O) užpildydavo visą žaidimų lauko eilutę, stulpelį ar įstrižainę. Vienu ėjimu būdavo galima pažymėti tik vieną žaidimo lauko langelį. Kadangi tada kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos) neturėjo grafinių monitorių, žaidimui stebėti būdavo naudojamas iš tanko išimtas monitorius. Žaidimų laukas būdavo piešiamas ir pildomas teksto simboliais.

1958 m. fizikas, balistikos specialistas Willy Higinbothamas sukūrė pirmąją kompiuterinio teniso versiją. Žaidimas buvo modeliuojamas analogine skaičiavimo mašina ir stebimas oscilografo ekrane. Horizontali linija vaizdavo stalo paviršių, trumpesnė vertikali linija per vidurį - tinklelį, o ekrane skriejantis šviesus taškas - sviedinuką. Žaidimas buvo valdomas potenciometro rankenėle ir mygtuku. Potenciometru žaidėjas reguliuodavo smūgio jėgą. Kompiuterinį tenisą galėjo žaisti du žaidėjai.

Tačiau kūrėjui šis žaidimas neatrodė vertas dėmesio, tad kūrinys taip ir liko nepatentuotas. Tuo pasinaudojo bendrovė "Magnavox" ir, pradėjusi gaminti šio vaizdo žaidimo automatus, uždirbo nemažai pinigų.

1962 m. MIT (Massachusetts Institute of Technology) studentas Steve'as Russelas sukūrė pirmą tikrą vaizdo žaidimą"Žvaigždžių karo" (Space War) pirmąją versiją, skirtą OEC POP-1 kompiuteriui, tuo metu jau turėjusiam monitorių. Įvertinęs žvaigždės traukos jėgą, žaidėjas privalėdavo numušti priešo kosminį laivą. Žaidimo grafika buvo generuojama iš tekstui rašyti skirtų simbolių. Šį žaidimą galėjo žaisti du žaidėjai.

1970 m. Nolanas Bushnellis pagamino pirmąjį salėms skirtą žaidimų automatą su kineskopu "Computer Space", skirtą "Žvaigždžių karui". Tačiau dėl žaidimo sudėtingumo ir kainos (1500 tuometinių JAV dolerių) jis nepaplito - buvo parduota tik 1500 automatų.

Vaizdo žaidimų automatų era prasidėjo 1972-aisiais. Tais metais imti gaminti kompiuterinio teniso automatai. Pirmasis į automatas jau antrą savaitę buvo perpildytas monetų ir dėl labai intensyvaus naudojimo sugedo. Tais pačiais metais bendrovė "Magnavox" pradėjo gaminti pultelius, kuriuos prijungus prie televizoriaus tenisą buvo galima žaisti namuose. Pulteliai tapo labai populiarūs - jų parduota apie 100 000.

1974 m. "Magnavox" pavyzdžiu pasekė bendrovė "Atari".1975 metais jos pagamintų pu1telių, kainavusių apie 100 JAV dolerių, parduota net 150000.

1974 m. "Atari" sukonstravo ir pradėjo gaminti kišeninius elektroninius žaidimus "TouchMe", kuriuose buvo įrengtos keturios lemputės. Jos užsidegdavo atsitiktine tvarka. Žaidėjo užduotis - kuo greičiau paspausti šalia šviečiančios lemputės įrengtą mygtuką.

1975 m. buvo pagamintas pirmasis mikroprocesorinis žaidimų automatas "Gunfight", pradėti gaminti žaidimų pulteliai su keičiamomis ROM kasetėmis, kuriose jau buvo keletas žaidimų.

1978 -1981 metai laikomi vaizdo žaidimų automatų aukso amžiumi. Tuo laikotarpiu sukurta daugelis ir dabar populiarių vaizdo žaidimų prototipų, atsirado prie televizorių jungiamų buitinių asmeninių kompiuterių. Jais buvo galima žaisti įvairius žaidimus, įrašytus į magnetofono ar ROM kasetes. 1980 m. Moru Iwatanis sukūrė visų laikų populiariausią žaidimą "Pac Man", ypač sudominusi moteris. Pasaulyje buvo parduota daugiau negu 300 000 šio žaidimo automatų.

Tais pačiais metais buvo sukurtas ir pirmasis 3D vaizdo žaidimas. 1981 m. į žaidimų automatą pirmą kartą įdiegtas specialus vaizdų generavimo procesorius. Tais pačiais metais pirmą kartą paskelbta, kad žaisdamas veiksmo žaidimą "Berzerk" mirė žmogus - nelaimėli ištiko infarktas.

1982-1984 m. buvo daugelio bendrovių, gaminusių žaidimų pultelius ir automatus, nuosmukio metai. Pultelius ir automatus ėmė keisti buitiniai kompiuteriai. Į šiuos įrenginius buvo diegiamos geresnės grafikos priemonės, jie galėjo generuoti įvairius garsus ir tiko įvairiems vaizdo žaidimams.

1984 m. pradėtas gaminti visų laikų populiariausias buitinis kompiuteris "Commodore 64". Jam sukurta apie 3000 įvairių vaizdo žaidimų. Iki 1993 metų parduota daugiau kaip 20 milijonų "Commodore 64" kompiuterių.

1995 m. "Sony" pradėjo gaminti pirmuosius žaidimų kompiuterius "Playstation". Jų taip pat parduota apie 20 milijonų.

1999 m. pasirodė žaidimas "Counter Strike", kurio žaidėjai galėjo varžytis internetu.

Šiandien vaizdo žaidimus galima žaisti stacionariais ir kišeniniais automatais, žaidimų bei asmeniniais kompiuteriais, įvairių gamintojų telefonais ir net laikrodžiais. Žaidėjai gali pasirinkti individualų, kolektyvinį, internetinį žaidimą.

Į titulinį