|
|
SUPERKOMPIUTERIAI
Superkompiuteriai atlieka sudėtingas mokslines užduotis, kurias paprasti įrenginiai įveiktų per šimtus metų. jų galingumas nusakomas terminu flop (slankiojo kablelio operacijų skaičius per sekundę).
Superkompiuteriai gerokai skiriasi nuo paprastų "dėžučių" su vienu ar dviem procesoriais. Jie dažniausiai atrodo kur kas įspūdingiau ir už didelius tarnybinių stočių kompleksus, kuriuose veikia šimtai procesorių. Tokio kompiuterio darbui užtikrinti būtinas ypač stabilus elektros energijos tiekimas, nepriekaištingas aušintuvas ir speciali programinė įranga, kuri, nustojus veikti nors vienam procesoriui, krūvį bematant paskirstytų kitiems įrenginiams. Superkompiuterių, kuriuos projektuoja solidžiausios pasaulio bendrovės, kaina kartais gali viršyti nedidelių valstybių metų biudžetą.
Earth Simulator
Galingiausias
pasaulyje kompiuteris.sumontuotas Žemės modeliavimo centre Japonijoje. Vos
pradėjęs veikti bendrovės NEC kompiuteris prilygo dvylikai
iki tol galingiausių kompiuterių. Jame veikia 5120 procesorių, jo skaitinė
spartos išraiška - 35,86 teraflopo. Kompiuteris surinktas specialiai jam
suprojektuotame pastate, dydžiu prilygstančiame keturiems teniso kortams.
Nors Japonijos mokesčių mokėtojams jis kainavo apie milijardą litų, tačiau tvirtinama, kad kiekvienas į kompiuterį investuotas .“Earth Simulator" centas jau atsipirko.
Kompiuteriui buvo patikėta nepaprasta užduotis remiantis orbitoje besisukančių palydovų, meteorologijos stočių ir temperatūrą bei oro sąlygas registruojančių plūdurų duomenimis bei atsižvelgiant į istorijos raidą, sukurti skaitmeninį Žemės modeli. Ji pasitelkus galima pasukti laikrodį pirmyn ir sužinoti, kokios bus vidutinės oro sąlygos mokslininkus dominančiu laikotarpiu. Pavyzdžiui, pernai mokslininkai sužinojo, kaip kis vandenynų temperatūra per ateinančius 50 metų.
Kompiuteris atlieka ir kitus su pramone bei biologijos mokslu susijusius skaičiavimus.
ASCI Q
Antrąją galingiausių
kompiuterių sąrašo vietą užima JAV Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje
sumontuotas "ASCI Q". Vidutinė įrenginio sparta siekia 13,88 teraflopo. Baigto
montuoti galiūno sparta turėtų siekti 30 teraflopų.
JAV mokesčių mokėtojai už jį sumokėjo 645 mln. litų. Tvirtinama, kad veikdamas visu pajėgumu kompiuteris per dieną apdoros tiek duomenų, kiek galingiausi paprasti šiuolaikiniai kompiuteriai skaičiuotų 60 metų.
"Compaq" ir HP bendrovių technikai į 1858 kvadratinių metrų patalpas jau atgabeno 1,25 GHz dažnio 8192 procesorius. Prireikus į jas bus atvežti dar 4096 procesoriai. Patalpoje, kurioje stovi šis milžinas, nutiesta 328 kilometrai kabelių, užtikrinančių informacijos perdavimą ir elektros energijos tiekimą. Šiuo kompiuteriu atliekamos užduotys nėra tokios taikios kaip Japonijoje veikiančio superkompiuterio. JAV uždraudus praktinius atominių bombų bandymus, kilo poreikis tai daryti bent virtualiai. Senstantys atominės fizikos specialistai į šį ir kitus Los Alamos laboratorijoje stovinčius superkompiuterius įrašė visus jiems žinomus duomenis, padedančius modeliuoti atominės bombos sprogimus ir prognozuoti nenaudojamo atominio arsenalo būklę. Čia pat ugdoma ir jaunoji atominio ginklo specialistų karta.
Terascale Cluster
Šis kompiuteris
ypatingas tuo, kad pagamintas beveik namų sąlygomis - jį sumontavo universiteto
studentai – ir mokslo darbuotojai. Už minimalią sumą - 15,6 mln.litų - jie
suprojektavo ir pastatė specialias patalpas, aušinimo bei energijos tiekimo
sistemas ir nupirko 1100 "Apple G5" kompiuterių, kuriuose dirba po du 2 GHz
dažnio procesorius. Bendra visų procesorių sparta – 10,28 teraflopo. Šis
superkompiuteris buvo kuriamas, nes norėta įrodyti, kad itin galingą skaičiavimo
aparatą įmanoma sukurti iš to, ką galima nusipirkti parduotuvėse. Tai vienas
sparčiausių ir stabiliausių superkompiuterių pasaulyje.
"Terascale Cluster" kompiuteriu bus atliekami nanoelektronikos tyrimai, chemijos, aerodinamikos, molekulinės statikos skaičiavimai, skaičiuojamosios akustikos ir molekulinio modeliavimo darbai.
Tungsten
JAV nacionaliniame superkompiuterių taikymo centre stovi "Tungsten" kompiuteris, kurio praktinė sparta siekia 24 teraflopus. JAV superkompiuterių taikymo centre įgyvendinama daug mokslo projektų: tiriama evoliucija, visatos dydis ir struktūra, tikrinamos Saulės tipo žvaigždžių gyvenimo ciklo teorijos, modeliuojamos stiprios audros, tiriami biologiniai procesai, tobulinami vaistai.
Lietuva negali pasigirti savo superkompiuteriais. Niekuo neišsiskiria ir kitos Baltijos valstybės - Latvija bei Estija. Vienas superkompiuteris veikia Lenkijoje, du - Rusijoje. Keista, tačiau Baltarusija, kurioje gyvenimo lygis žemesnis nei Lietuvoje, taip pat turi 424 gigaflopų superkompiuterį. Į jį įdiegti 128 "Intel Xeon" procesoriai, veikiantys 2,8 GHz sparta. Įrenginį sumontavo Baltarusijos informatikos problemų instituto specialistai.
Rusijoje surinktas 768 procesorių superkompiuteris "MVS 1000 M" yra pats sparčiausias šalyje (734 gigaflopų). Kompiuterio užimamas plotas - 100 kvadratinių metrų.